Daugelis vartotojų painioja sąvokas „Šilumos kaina“ ir „Mokėjimas už šilumą“. Šios sąvokos skiriasi, nes:
Šilumos kainai didžiausią įtaką daro importuojamo kuro sąnaudos. Iki 2015 m. gamtinių dujų sąnaudų dydį (išskyrus gamtinių dujų transportavimą) lėmė rinkoje susiklosčiusios įvairios sąlygos. Minėtų sąnaudų dydžio Komisija nereguliavo, o šilumos tiekimo įmonės gamtines dujas pirkdavo už tokią kainą, kokia susiformuodavo gamtinių dujų tiekimo rinkoje. Šiuo metu valstybės reguliuojami energijos gamintojai gamtines dujas privalo įsigyti iš paskirtojo tiekėjo UAB Litgas, kuris užtikrina suskystintų gamtinių dujų terminalo veiklai reikalingą minimalų gamtinių dujų kiekį. UAB Litgas gamtines dujas pardavinėja už Komisijos nustatytą prognozuojamą gamtinių dujų rinkos kainą (daugiau apie tai skaitykite čia). Kito kuro (mazuto, biokuro ir pan.) kainos nėra reguliuojamos. Reguliuojamos tik būtinosios sąnaudos, kurios reikalingos užtikrinti šilumos gamybos veiklą (pvz., darbo užmokestis, administracinės, mokesčių sąnaudos ir kt.).
Mokėjimui už šilumą didžiausią įtaką turi daugiabučių gyvenamųjų namų būklė ir suvartotas energijos kiekis.