Šildymas – tai procesas, kai tam skirtomis priemonėmis į patalpas tiekiama šiluma, kad palaikytų patalpose higienos normose nustatytą vidaus oro temperatūrą. Šiluma yra ne medžiaga, o energija, todėl jos negalima išsaugoti net ir labai sandarioje patalpoje. Pagal fizikos dėsnius šiluma sklinda per bet kokias medžiagas nuo aukštesnės temperatūros srities į žemesnės temperatūros sritį, todėl esant prastai pastato būklei (kiauri langai, stogas, prasta pastatų atitvarinių konstrukcijų būklė, šiluminė izoliacija) patiriami dideli šilumos nuostoliai.
Patalpų šildymas – tai tarsi kiauro baliono pripūtimas iki tam tikro tūrio. Šiuo atveju balionas yra patalpa, baliono tūris – patalpų vidaus oro temperatūra, o pučiamas į balioną oras yra šiluma. Kiaurymių skaičių balione galima sutapatinti su pastato šiluminėmis charakteristikomis, o kiaurymių dydis proporcingas vidaus ir lauko oro temperatūrų skirtumui. Kadangi balionas yra kiauras, norint palaikyti tam tikrą jo tūrį, pūsti orą reikia nuolat, o pučiamo oro kiekis kinta, kintant kiaurymių dydžiui (lauko oro temperatūrai). Kiaurymių skaičių balione galima sumažinti užsandarinant jį (renovuojant pastatą), tačiau visiškai išvengti oro ištekėjimo neįmanoma.