Biodujos – tai iš biomasės pagamintos dujos, susidarančios įvairiems mikroorganizmams skaidant organines atliekas (gyvulinės srutos, mėšlas, žalioji biomasė, kanalizacijos nuotekos, pramonės atliekos ir kt.) bedeguonėje aplinkoje.
Pagrindiniai biodujų komponentai yra anglies dvideginis ir metanas. Pastarasis nulemia svarbiausią biodujų savybę – šiluminę vertę.
Biodujos, kaip kuras, naudojamas kogeneracinėse jėgainėse, kur gaminama elektra ir šiluma, o susidariusios skystos atliekos biodujų gamybos procese naudojamos kaip trąšos. Biodujas galima išgryninti iki gamtinių dujų kokybės ir tiekti į gamtinių dujų sistemas. Tuo tikslu montuojami įrenginiai, kuriuose pašalinami įvairūs cheminiai junginiai, padidinama metano koncentracija ir t. t.
Biodujų jėgainė – tai tam tikras techninis įrenginių kompleksas, skirtas biodujų gamybai (gavybai), valymui ir paruošimui pristatyti į gamtinių dujų sistemą. Jų struktūra priklauso nuo žaliavos rūšies ir sudėties, jos pristatymo būdo, pagamintų biodujų kiekio, sudėties ir kt.
Lietuvoje biodujų gamyba remiama valstybės, todėl biodujas superkantys dujų sistemų operatoriai privalo sudaryti sąlygas biodujoms tiekti į dujų sistemas. Šiuo metu nėra nė vienos biodujų jėgainės, tiekiančios dujas į gamtinių dujų sistemą.
Biodųjų jėgainės struktūrinė schema
(Šaltinis: Baltijos jūros regiono bioenergetikos skatinimo projektas)